Tom qab hno tshuaj vaccine lawm puas yuav tiv thaiv kom kuv txhob tau tus mob no lawm?
Txij thaum ntxov xyoo 2020 ntawd ces tej neeg yeej tau txais kev nyab xeeb thiab cia siab tias yuav muaj tej tshuaj coronavirus vaccine zoo co los siv kom pab tau tej neeg ua tau lub neej li qub. Yog li Australia thiaj yuav coj nws thawj cov tshuaj COVID-19 vaccine Pfizer-BioNTech coj los hno rau tej neeg ua ntej rau ntau limtiam ntxiv no.
Txawm li cas los tag nrho tej tshuaj vaccines uas tab tom siv thoob ntuj tam sim no yuav tau hno 2 koob rau ib tug neeg twg thiab hno sib nrug rau ntau lub limtiam. Tab tej tshuaj ua hno no yeej tsis muaj peev xwm pov puag yus kiag tam sim ntawd thiab.
RMIT immunologist Dr Kylie Quinn uas yog ib tug neeg paub zoo txog cov immune system ntawm tsev kawm qib siab RMIT tau hais tias tseem siv sij hawm li 2 limtiam thiab mas peb lub cev mam li tsim tau cov antibodies los pov puag peb thiab tua tus kab mob virus no, tab sis 'txawm tau txais kev pov puag los yeej txhais tsis tau tias yuav pab kom peb tsis txhob kis tau tus kab mob no thiab'.
Nws tau qhia rau SBS News tias “Tej tshuaj vaccines no yeej muaj cov theem kev siv tau zoo sib txawv thiab, ib txhia tshuaj vaccine ces yeej muaj peev xwm tiv thaiv kom yus txhob mob thiab - los sis yog peb hais tias pab kom peb txhob mob sab los yog muab tus kab mob no laum kom txhob muaj zog lawm - tab sis yeej tseem yog tej yam nyuaj uas tej tshuaj vaccine no yuav ua tau li hais ntawd."

Dr Kylie Quinn, an immunologist from RMIT. Source: RMIT
“Ces cov kev pov puag theem txuas ntxiv ntawd ces yog qhov tias xyov tej zaum puas yuav muaj peev xwm pab tiv thaiv kom peb txhob kis tau tus kab mob no txog rau qhov tau ua mob los yog ua rau peb tsis xis nyob ntawd thiab.''
“Thiab theem txuas ntxiv ntawd ces yog qhov tias seb peb ho puas tseem yuav kis tau tus mob no, tab sis muaj peev xwm tiv thaiv kom txhob ua rau peb mob sab heev.''
Txawm kuv tau hno tshuaj vaccine lawm los kuv puas tseem muaj peev xwm kis tau tus kab mob virus no rau lwm tus neeg?
Tej zaum kuj tseem yuav muaj peev xwm kis tau thiab.
Vim tseem ntxov heev uas peb muaj peev xwm qhia tau tias Australia tej tshuaj vaccine no yuav tiv thaiv thiab pab kom peb tsis txhob mob sab yog hno lawm.
Thiab yog sob lus hais tom qab ntawd muaj tseeb tiag, ces kuj txhais tau tias tej tshuaj no yuav pab kom yus txhob mob, tab sis yeej tsis muaj peev xwm pov puag kom yus txhob kis tau tus mob no rau yus los yog kis ntawm yus rau lwm tus thiab.
Tab sis tej kws paub zoo txog tej hauj lwm no yeej hais tias tsis xav kom peb txhawj xeeb dab tsi thiab. Dr Quinn hais tias yeej ib txwm muaj tej lus nug ntau yam cuam tshuam rau txhua cov tshuaj vaccine uas coj los siv thiab.
Nws hais tias "tham txog qhov cov kev sib kis mas, yuav tsum yog yus muaj cov kab mob virus no ntau mas thiaj tau raws ib txoj xub ke twg rau ib tug neeg twg, tab sis peb yeej tseem tsis tau muaj xov xwm ntxaws yuav qhia tau tias tej tshuaj vaccine tam sim no yuav ua tau li hais ntawd."
“Tsis hais ib cov tshuaj vaccines twg li, yuav tsum saib seb thaum hno theem 4 ntawd lawm ho muaj dab tsi tshwm sim ntxiv. Vim thaum hno tej tshuaj vaccine no rau tej zejzog lawm ces peb yuav tau txheeb tej neeg seb tej tshuaj siv puas tau hauj lwm zoo, thiab cov tshuaj no puas pab tiv thaiv tej neeg zejzog ntau tuaj ntxiv li peb ib txwm pom."
Tej tshuaj vaccine no yuav pov puag kom kuv tau txais kev nyab xeeb ntev npaum li cas?
Nqe no los kuj tseem yog ib lo lus nug uas tej kws tshawb fawb los yeej tseem tsis muaj peev xwm teb tau tam sim no thiab, tab sis raws li tau coj tej tshuaj no mus sim rau tej neeg lawm ces yeej pom tau tias yeej muaj peev xwm pov puag tau tej neeg ntau hli tom qab tau hno tej tshuaj vaccine no lawm.
Tej tshuaj vaccines no txoj hauj lwm ces yog qhia kom peb lub cev cov immune system paub tias tus kab mob coronavirus no zoo li cas. Vim yuav ua rau cov immune system xav tias yog tus kab mob virus tiag ces nws thiaj paub tias muaj kab mob virus yuav tsim teeb meem phom sij ces nws mam li tsim cov antibodies los tua cov kab mob no kom thiaj pov puag tau yus.
Qhov no txhais tau tias yog yus lub cev kis tau tus kab mob virus no tiag rau yam pem suab, ces yus cov immune system yuav paub los tua lawm tus kab mob no lawm.
Dr Quinn hais tias txawm li cas los nyob ntawm peb cov immune system uas tsim cov antibodies no seb ho cim tau tus kab mob virus no ntev npaum li cas xwb thiab.
“Txhais tau tias peb cov immune system puas tseem paub thiab nco tau tias muaj kab mob kis rau peb lub cev rau lub sij hawm ntau hlis los yog ntau xyoo tom qab tuaj es thiaj paub los tua cov kab mob no xwb."
“Peb kuj tsis paub tias tias peb cov immune system ho cim tau tus tshuaj SARS-CoV-2 no ntev npaum li cas xwb, tab sis peb yeej paub tias cov neeg uas tau kis tus kab mob no dhau los los yog tau hno cov tshuaj vaccine dhau los ntawd yeej pom tau tias muaj peev xwm pov puag tau lawv txog li ntawm 8 los yog 9 lub hlis thiab peb cov immune system los yeej tseem nco tau tej kab mob virus no zoo heev ces thiaj yog tej yam zoo kawg nkaus li."
Tsam ho muaj cov kab mob coronavirus tshiab ne?
Ntau hli los no ces yeej tau muaj cov kab mob COVID-19 tshiab tsis hais ntawm teb chaws Askiv, South Africa thiab Brazil thiab.
Cov kab mob no yog ib cov kab mob txauv txia tshiab los ua cov kab mob sib kis tau yooj yim ntawm ib tug neeg rau lwm tus, tab sis yeej tseem tsis tau muaj pov thawj tim khawv qhia tau tias tus kab mob no yuav ua rau tej neeg mob sab tshaj li cas thiab.
Tsuas yog tias tej kab mob tshiab no yuav ua rau tib neeg cov immune system cim tau tej kab mob virus no nyuaj zog es nws mam li muaj peev xwm los tua tej mob no xwb. Bat sis Dr Quinn yeej tau hais tias tsis xav kom peb ntaus nqe yuam kev tias tej tshuaj vaccine muaj siv tam sim no siv tsis tau lawm.
Dr Quinn tau hais tias “Yog thaum ho txog rau theem ntawd tiag lawm los, peb mam li ho npaj los kho thiab los hloov dua peb cov tshuaj vaccines li tej tshuaj vaccines uas peb siv hno tiv thaiv kab mob khaub thuas uas siv ib xyoos rau ib xyoo ntawd thiab."
“Peb yeej tsim tau ib cov tshuaj vaccine zoo uas yuav muaj peev xwm kho tau li hais ntawd, li cov tshuaj mRNA vaccines uas muaj Pfizer/BioNTech vaccine thiab cov tshuaj Novavax vaccine thiab.''
Thaum twg peb thiaj muaj peev xwm hno tej neeg txaus kom thiaj pov puag tej tej zejzog?
Lo lus herd immunity no txhais tau tias thaum tag nrog tej neeg zej zog tau txais kev pov puag kom txhob kis tus kab mob no vim muaj neeg coob txaus tau mus hno tsuaj vaccine no los yog muaj neeg kis txaus lawm.
Yog thaum ua tau li no lawm ces thiaj yuav pab kom tus kab mob no txhob sib kis ntxiv lawm vim muaj neeg tau hno tej tshuaj no txaus lawm.
Tab sis ho yuav muaj neeg coob npaum li cas mus hno tej tshuaj vaccines no es thiaj yuav pov puag tau tej zejzog ntawm teb chaws Australia no?
Professor Sharon Lewin uas yog tus coj lub chaw teeb txheeb Peter Doherty Institute uas tswj cov hauj lwm Infection thiab Immunity tau qhia tias nyob ntawm seb Australia tej vaccine no puas muaj peev xwm tiv thaiv kom tsis txhob kis tau tus mob no kiag li lawm los yog tsuas tiv thaiv kom txhob mob sab sab xwb.

Professor Sharon Lewin. Source: The Peter Doherty Institute for Infection and Immunity
Nws tau qhia rau SBS News tias “Yuav tsum muaj tej neeg mus hno tej tshuaj vaccine no txog li ntawm 60-70% mas thiaj li yuav tiv thaiv kom yus txhob kis tus mob los yog pab kom yus kis tau tus mob no tsawg''.
Muaj ib tug kis ntawm lub tuam chav tswj kev noj qab haus huv (Department of Health) tau qhia tias tsoom fwv yeej yuav muaj peev xwm ''hno tej tshuaj vaccine kom tiav'' rau lub 10 hlis ntuj no.'
Yog tias muaj peev xwm ua tau li hais ntawd tiag ces tej zaum kuj yuav muaj peev xwm hno tau tshuaj kom coob rau tej zejzog kom tiv thaiv tau tus kab mob no rau thaum xaus xyoo no tau thiab - yog tias muaj neeg mus hno tej tshuaj no txaus.
Tab sis tej kws paub zoo txog cov kev hno tshuaj vaccine yeej hais tias kom peb tsis txhob txhawj txog lub tswv yim tias tsam tsis muaj neeg coob txaus mus hno es pov puag tsis tau tej zejzog.
Professor Lewin tau hais tias “Qhov peb paub mas peb yeej muaj ib cov tshuaj vaccine los pab kom tej neeg txog mob thiab txhob raug coj mus kho ntawm tsev kho mob, thiab tej no yog tej tseem ceeb tshaj plaws ua rau peb txhawj xeeb kawg nkaus li.''
Thaum kuv hno tshuaj vaccine tag lawm ces tsis tas nyob kom nrub ntawm lwm tus lawm puas tau?
Tsis tau, thiab yeej tseem tsis tau muaj peev xwm ua tau li hais ntawd rau lub caij ib ntus ntxiv thiab.
Tsis hais nyob ntawm teb chaws Australia los yog lwm lub teb chaws ntawd ces tej nom tswv tswj kev noj qab haus huv yeej taw qhia kom txhua leej txhua tus yuav tsum txhob nyob ze nrog lwm tus neeg thiab yeej muaj ib cov cai coj los siv kom tswj tau kev nyab xeeb rau tej neeg tom qab tau hno tshuaj vaccine lawm.
Professor Lewin tau hais tias ntshe yeej tseem yuav siv tej tswv yim no txuas ntxiv mus txog rau thaum nom tswv muaj xov xwm kom ntxaws ntxiv txog tej tshuaj vaccines no tso.
Nws tau hais tias “Tsim nyog sawv daws yuav tsum nyob kom nrug ntawm lwm tus, ntxuav tes, nyob twj ywm hauv tsev yog yus mob lawm, thiab mus sim yog tias yus muaj tej yam ntxwv mob vim peb yeej tseem tsis tau paub tias tej tshuaj vaccine muaj peev xwm pab tiv thaib tau peb zoo npaum li cas kom tsis txhob kis tau tus kab mob no los yog tsis txhob kis tus kab mob no mus rau lwm tus neeg."
“Yog li ntawd, yog koj tau hno tshuaj vaccine lawm ces tsuas txhais tau tias yuav pov puag kom kom txhob tau mus kho ntawm tsev kho mob xwb - txawm li cas los peb xav tias tej tshuaj no yeej siv tau zoo yuav laug txog 100% thiab - tab sis tej zaum tej neeg tseem yuav kis tau tus kab mob no los sis yog kis ntawm lawv mus rau lwm tus neeg tau ntxiv thiab."
Txhais tau tias tej zaum txawm yus tsis mob los tej zaum yus yeej tseem kis tau tus kab mob virus o rau lwm tus neeg yog tias tej neeg ntawd tseem tsis tau hno tshuaj vaccine.
Thaum twg mam li pub kuv mus ncig txawv teb chaws?
Yog tej yam tsis muaj hmoo uas zoo li teb chaws Australia tseem yuav kaw nws cov ciam teb txuas ntxiv thiab mam li los xyuas tej hauj lwm no thaum tom qab txawm tias tau coj tej tshuaj vaccine los hno rau tej neeg lawm.
SBS News kuj tau nug lub tuam chav tswj kev noj qab haus huv (Department of Health) tias yuav tsum muaj tej zwj ceeb zoo li cas tom qab tau hno tshuaj vaccine tag lawm es thiaj li mam pub tej neeg mus txawv teb chaws.
Ces tus kis ntawm lub tuam chav no tau teb tias “Vim tej kev tsis paub meej tam sim no tias cov kev hno tej tshuaj vaccine no puas yuav muaj peev xwm pab tiv thaiv tej neeg ntiag tug kom txhob kis tau tus kab mob no rau lwm tus neeg, thiab vim tias tus kab mob COVID-19 no tseem yog ib tug kab mob tseem ceeb hauv ntiaj teb no thiab ces pej kum haiv cov kev ntoj ncig no thiaj yuav muaj peev xwm tsim tau kev phom sij rau zej tsoom txoj kev noj qab haus huv ntau heev thiab."
“Txawm yeej tseem tsis tau muaj kev txiav txim siab dab tsi, los tsoom fwv yeej cia siab tias lub caij uas tseem muaj tus kab mob COVID-19 tseem tsim kev phom sij rau zej tsoom cov kev noj qab haus huv thoob ntuj thiab hauv teb chaws Australia no, ces yeej kom tej neeg Australia uas tseem xav rov qab los rau teb chaws Australia no yuav tsum tau ua qee yam coj los ua kev tiv thaiv li yuav tsum mus sim kom paub tias tsis kis tus mob no ua ntej yuav caij dav hlau rov qab thiab lawv yuav tsum raug coj mus cai tom qab los txog lawm kom tsis txhob muaj cov kev phom sij no ntau rau tej neeg zej zog.''
Txawm yeej tseem tsis tau qhia tias yuav npaj tej tswv yim rov qab qhib ciam teb thaum twg, los Professor Lewin tau hais tias yog muaj neeg mus hno cov tshuaj coronavirus vaccine coob ces kuj yuav yog ib yam tseem ceeb pab kom rov qab pub pej kum haiv ncig teb chaws dua thiab.
Nws tau hais tias “Yog hais rau cov neeg Australians lawm ces yog tias yus tau hno tshuaj vaccine lawm ces txawm mus rau ib qho chaw twg los yus yeej tso siab tias yuav yuav tsis kis tus kab mob no, thiab yuav tsis ua rau yus mob thiab raug coj mus kho ntawm tsev kho mob, yog li ntawd thiaj yog ib cov kev ceev faj uas xav kom tej neeg kub siab txog."
“Kuv xav tias yog thaum nej hno tshuaj vaccine lawm ces kuj yuav muaj cov kev txwv tsis pub tej neeg tawm ntawm teb chaws no mus ncig tsawg lawm thiab."
Tab sis kuj yuav txawv rau cov kev yuav rov qab los rau teb chaws Australia no.
Professor Lewin tau hais tias “txog rau thaum peb paub tias tej tshuaj vaccines no yeej tiv thaiv kom txhob kis tus mob no lawm xwb, tsis li ntawd ces yeej tseem muaj cib fim tias txawm tej neeg tau hno tej tshuaj no lawm los lawv yeej tseem muaj tus kab mob virus no ntawm lawv lub cev, txhais tau tias tej zaum yuav ua rau lawv raug yuam kom yuav tau mus cais lawv tus kheej thiab."
“Tab sis tej zaum kuj yuav muaj cov kev pauv hloov rau cov kev cais tej neeg no thiab. Vim tam sim no ces peb yeej muab tej neeg txhua tus ntawm ib lub teb chaws twg uas tuaj rau Australia no coj mus cais. Tab sis tej zaum kuj yuav hloov thiab. Tej zaum peb kuj yuav siv cov kev txwv ntau theem nyob ntawm seb tej neeg ntawd puas tau hno tshuaj vaccine los yog seb lawv ho tau mus ncig cov teb chaws twg xwb."
Tej neeg ntawm teb chaws Australia yuav tsum nyob kom nrug ntawm lwm tus neeg yam tsawg li 1.5 metres. Txheeb tau kev txwv ntawm koj lub xeev seb ho muaj cov kev txwv tsis pub tej neeg sib sau nyob ua ke li cas ntxiv.
Yog tias koj muaj cov yam ntxwv mob khaub thuas, ces nyob twj ywm hauv tsev thiab ho hu xov tooj rau koj tus kws kho mob tham thiab npaj tias seb yuav mus sim li cas los sis yog hu rau nrog lub koom haum Coronavirus Health Information Hotline tus xov tooj1800 020 080 nrog lawv tham tau.
Thiab xav thov kom koj ho mus txheeb tej kev taw qhia ntawm tej xeev koj nyob li xeev , , , , , , , thiab xeev ntxiv.
Mloog tau rau hnub zwj Teeb (Thursday) thaum 6 pm AEDT thiab hnub zwj Hnub (Sunday) thaum 11 am AEDT los yog koom tau ntxiv ntawm thiab subscribe los sis yog download thiab mloog tau ntau cov podcasts (xov xwm ua suab) ntawm, , thiab los yog download kom koj mloog tau SBS Hmong.