Lub 12 hlis ntuj xyoo 2019 dhau los ces Australia tus pwm tsav lis laj fai pej kum Marise Payne yeej tau nug pawg rooj saib xyuas tswj cov laj fai kum xeeb, cov kev tiv thaiv teb chaws thiab lagluam kom los txheeb xyuas
Txawm tias pawg rooj saib xyuas (Committee) no tseem tsis tau coj nws cov kev teeb txheeb coj los qhia rau sawv daws paub, los yeej tau muaj xov xwm cej luam tias Australia tej cai tshiab uas yuav tsim coj los siv no yuav tsim raws America tsab cai Magnitsky Act coj los rau txim rau tej neeg ntawm ntau lub teb chaws uas tau yuam leej tib neeg txoj cai thiab yuav txwv tsis pub tej neeg no siv lawv tej peev txheej los yog tsis pub lawv mus txawv teb chaws rau ib cov teb chaws twg.
SBS Cantonese tau xa ib cov ntawv ntsuam kev tawm tswv yim mus rau tag nrho tej nom sawv cev rau pej xeem (Members of Parliament) thiab tej nom kis xeev siab (Senators) rau lub 6 hli ntuj seb lawv ho xav li cas thiab puas pom zoo los tsis pom zoo txhawb nqa kom Australia tsim tsab cai Magnitsky Act coj los siv.
Tsis tas li no SBS Cantonese tseem rov qab tau xa dua ib cov kev ntsuam tej neeg cov kev tawm tswv yim rov qab mus rau tej nom uas tsis paub tias seb lawv puas txhawb nqa kom tsim tsab cai no rau lub 9 hlis ntuj ntxiv thiab (Tab sis tsis xav rau pab nom Greens los yog pab nom Labor tej nom vim yeej paub tias cov pab nom no yeej pom zoo txhawb nqa kom tsim tej cai no siv.)
Greens Senator Nick McKim
Senator McKim hais tias “Tej neeg tau ua txhaum thiab tau yuam leej tib neeg txoj cai yuav tsum tsim nyog raug rau txim raws lawv txoj kev txhaum. Peb yuav ua tib zoo los xyuas kom tsim tau tej cai no ntxaws thiab siv tau zoo coj los rau txim rau tej neeg ua txhaum thiab yuam tej cai no tiag."

Labor Senator for South Australia Penny Wong Source: AAP
Txawm li cas los zoo li pab nom koom tswj yeej tsis tshua kub siab ua ib nqag rau tam sim no, tsuas muaj qee tus nom teb chaws thiaj qhia tias lawv yuav txhawb nqa yog tias nug txog lawv tiag xwb.
Ntawm tej neeg tau teeb cov lus nug ntsum cov kev tawm tswv yim no ces tsuas muaj 2 tug nom sawv cev rau pej xeem (Nom kis xeev qes ntawm tsev kis xeev qes-Members of Parliament (MPs) in House of Representatives) thiab 3 tug nom tsev kis xeev siab (Senators) thiaj tau qhia tias lawv yuav txhawb nqa kom tsim tau Australia tsab cai los pov puag leej tib neeg txoj cai no xwb.
Cov nom kis xeev qes (MPs) li hais no yog George Christensen thiab Julian Leeser, hos cov nom kis xeev siab (Senators) ces yog Eric Abetz, David Fawcett, James Paterson, thiab Paul Scarr xwb.
Hos tham txog cov pab nom me los yog cov nom ywj pheej 6 leej (Crossbench MPs) ces tsuas muaj ib nrab thiaj qhia tias lawv pom zoo txhawb nqa kom tsim tau tsab cai no xwb. Hos cov nom ywj pheej (Independent MPs) ces tsuas muaj Andrew Wilkie nrog rau Bob Katter thiab pab nom Greens tus nom MP Adam Bendt xwb.
Raws li cov kev ntsum tej nom cov kev tawm tswv yim no thiab cov kev kwv yees uas peb paub dhau los lawm, ces tsuas muaj 73 tug thiaj qhia meej tias lawv pom zoo txhawb nqa cov kev tsim tsab cai no yog tias muaj cov kev tawm suab ntawm tsev kis xeev qes tiag, tab sis yeej tseem yuav tsum tau txais cov kev txhawb nqa los ntawm 3 tug nom ntxiv thiab mas thiaj yuav tau suab pom zoo feem coob kom muaj cai los tsim tau tsab cai no.
MP Bob Katter tau hais tias Askiv thiab America yeej tau tsim tau lawv tej cai no coj los siv lawm thiab tsim nyog teb chaws Australia yuav tsum tsim kom tau tej cai no los siv tib yam thiab, tsis li ntawd ces "yuav muaj neeg txhob txwm liam tias peb yog cov neeg phem."
"Australia tsis xav kom nws yog ib lub teb chaws uas pheej cia tej neeg phem tuaj nyob xwb. Tsoom fwv yuav tau tso tseg cov kev pheej los tham txog tej hauj lwm no, xaus cov kev nug txog tej teeb meem no, thiab tsim nyog yuav tsum tau los tsim kiag cai siv," raws li Bob Katter uas yog ib tug nom kis xeev qes tau hais.
Raws li cov kev kwv yees tam sim no xwb suas muaj cov nom ntawm tsev kis xeev siab txog li 40 tus thiaj pom zoo los tsim kom tau tsab cai no xwb, Senator Malcolm Roberts ntawm pab nom One Nation los kuj tau qhia meej tias nws pom zoo txhawb nqa nrog rau 26 tus nom senators ntawm pab nom Labor, nrog rau 9 tus nom senators ntawm pab nom Greens thiab tsuas muaj 4 tug nom senators ntawm pab nom koom tswj thiaj yog cov nom uas pom zoo tias yuav los txhawb nqa kom tsim tau tsab cai no los siv xwb.
Txawm li cas los kuj tsis muaj ib co nom twg uas tau koom teb cov lus ntsuam kev tawm tswv yim no teb meej kiag tias "yuav tsis pab" tsim tsab cai uas xav thov tsim kom tau coj los siv no thiab.
Txawm li cas los cov nom kis xeev qes (MPs) li Gladys Liu thiab Tim Wilson nrog rau cov nom kis xeev siab (Senators) Andrew Bragg, Perin Davey thiab Jacqui Lambie los kuj tsis kam tawm tswv yim dab tsi txog cov kev tsim tsab cai no siv li.
Tab sis raws li cov kev xaus cov kev ntsuam tej nom cov kev tawm tswv yim no, ces yeej tau muaj ib cov nom ntawm tsev tsoom fwv qhia tias lawv yeej "txhawb nqa lub tswv yim" rau txim rau tej neeg ua txhaum los yog yuam tib neeg txoj cai, tab sis yeej tseem yuav tau los ua tib zoo nyeem tsab cai xav thov tsim kom tau coj los ua cai tshiab siv kom ntxaws los yog thaum nom tswv coj los sab laj tso phluav rau saum qaum rooj kom zoo tso ua ntej yuav txiav txim siab tias txhawb los tsis txhawb li cas.
Cov nom MPs uas tau hais li teev saum toj no ces muaj cov nom ntawm pab nom koom tswj (Coalition) li Warren Entsch thiab Ross Vasta, cov nom MPs ntawm pab nom Centre Alliance li Rebekha Sharkie thiab Senator Stirling Griff, tus nom Independent Senator Rex Patrick, thiab cov nom senators ntawm pab nom Coalition li Claire Chandler, Andrew McLachlan, Amanda Stoker thiab Susan McDonald yog cov nom uas qhia tias xyuas kom meej tso ua ntej yuav txiav txim siab tias puas pab los tsis pab tsim tsab cai no.
Senator Chandler tau hais tias: “Kuv yeej txhawb nqa txhua cov cai uas rau txim rau tej neeg yuam los yog ua txhaum leej tig neeg txoj cai, thiab mam li tos seb pawg rooj sab xyuas ho muaj cov kev taw qhia li cas tom qab lawv txheeb xyuas tej dej num no tiav lawm."

Senator Rex Patrick during question time in the Senate Chamber at Parliament House in Canberra. Source: AAP
Ces thiaj li tau muaj cov kev nqua hu kom los txhawb nqa kom tsim tau tsab cai Magnitsky Act coj los siv rau lub caij uas Australia txhawj xeeb heev txog tsoom fwv Suav tuam tshoj cov kev ua phem rau cov neeg Uyghurs ntawm nws lub xeev Xinjiang, thiab tau rau txim rau tej neeg tawm tsam txhawb nqa txoj kev tswj hwm democracy ntawm Hong Kong los tau ntau lub xyoo tsis ntev los no.
Senator Patrick kuj tau qhia rau lub 8 hli ntuj tias tsab cai tswj kev ruaj ntseg haiv tshiab uas Suav tuam tshoj tau tsim tshiab coj los tsub nias Hong Kong ntawd yeej
Mloog tau rau hnub zwj Teeb (Thursday) thaum 6 pm AEDT thiab hnub zwj Hnub (Sunday) thaum 11 am AEDT los yog koom tau ntxiv ntawm thiab subscribe los sis yog download thiab mloog tau ntau cov podcasts (xov xwm ua suab) ntawm, , thiab los yog download kom koj mloog tau SBS Hmong.