Muaj hom twj uas sim ces paub tias seb yog COVID los yog khaub thuas muag lawm.

Tam sim no ces muaj cov twj sim mob Rapid Antigen Tests (RATs) uas muaj peev xwm qhia tau tias seb yog mob COVID-19 los yog mob khaub thuas hom A los yog khaub thuas hom B siv lawm.

A woman blowing her nose

Combination rapid antigen tests can pick up COVID-19 as well as Influenza A and B. Source: AAP

Ntsiab lus tseem ceeb:
  • Yog siv hom twj tshiab uas sim tau ua ke no ces paub tias seb mob COVID-19 los yog mob khaub thuas hom A los yog hom B lawm.
  • Yam twj sim mob uas tau muab 7 yam coj los sib sau ua ke sim mob tau txais kev tso cai muag tau ntawm Australia lawm.
  • Tej kws paub zoo txog lub cev cov kev tiv thaiv kab mob hais tias cov twj tshiaj no yuav tau txais txiaj ntsim ntau tshaj plaws rau lub caij ntuj no uas muaj neeg kis khaub thuas coob heev no.
Cov twj Rapid Antigen Tests (RATs) ntau yam uas tau coj los sib sau ua ke yuav pab kom tej neeg siv muaj peev xwm sim seb puas yog lawv kis tau tus mob khaub thuas hom A thiab hom B thiab kuj sim tau kab mob , kuj tau pib pom muaj coj los muag ntawm tej txee muag tshuaj tsis ntev los no lawm.

Ua ke no los lub koom haum Therapeutic Goods Administration (TGA), kuj tau tso cai pom zoo rau lub 9 hlis ntuj xyoo 2022, thiab kuj tau txais kev tso cai muag tau 5 hom ntawm 7 hom ntawm teb chaws Australia txij li tau txais kev tso cai thaum pib xyoo 2023 no los lawm.
Cov twj sim no yeej siv tib yam li tej twj sim RATs uas ib txwm siv, uas tej neeg ntiag tug muab rwb so qa thiab qhov ntswg coj mus tov dej ces tso rau daim phiaj sim ces tos ib ib me ntsis ces yuav pom cov kab tshwm tuaj qhia rau yus tias seb puas kis mob los tsis kis.

Ces yeej muaj cov kab nyias cais nyias qhia tias seb puas yog mob khaub thuas hom A, hom B los yog mob COVID-19.

Tej twj sim RATs uas muaj ntau yam sib xyaw no ho siv tau hauj lwm zoo npaum li cas?

Khuab thuas thiab COVID-19 yeej tshwm sim ua ke, raws li zeskais Catherine Beneett, uas yog tus coj lub tuam chav tswj kab mob sib kis ntawm tsev kawm qib siab Deakin Univesity hais.

Professor Bennett tau hais tias cov kev muaj peev xwm sim kom paub tias yog kab mob khaub thuas thiab COVID-19 tib lub caij kuj yuav yog tej yam tseem ceeb heev ua ntej lub caij ntuj no thaum txog .

Nws tau hais tias txawm tej neeg sim thiab paub tias kis tau tej kab mob no lawm los yeej xav kom lawv nyob kom nrug ntawm lwm tus, vim cov kev nkag siab tias seb kis tau COVID-19 los yog khaub thuas no kuj yuav pab tswj tau lawv tej mob no zoo dua thiab.

Ms Bennett tau hais tias "Yog tias koj tau muaj tej yam ntxwv mob lawm, thiab koj ho tau siv cov kev sim sib xyaws no ua ke lawm, thiab tej twj no qhia rau koj tias koj tau khaub thuas lawm, ces kom koj tsis txhob txhawj txog cov kev mus sim PCR lawm."

"Thiab koj yuav tsum ua tib zoo txheeb kom paub qhov sib txawv ntawm tus khaub thuas thiab txheeb tias seb koj puas yog ib tug neeg muaj cai no tau cov tshuaj tiv thaiv kab mob COVID."
Fingers holding up a rapid antigen test with display areas for influenza A and B.
Tej twj siv sim kab mob khaub thuas ntau hom ntawm tsev (daim duab saum toj no) thiab ntau yam twj sib xyaws uas siv sim kab mob COVID-19 thiab khaub thuas yeej tau muaj muag ntawm lwm cov teb chaws los tau ib ntus lawm. Source: Getty / Future Publishing
TGA hais tias tej neeg uas sim tau tias kis tau khaub thuas ''tsim nyog sab laj nrog ib tug neeg kho mob seb ho puas xav tau kev pab cuam kho mob dab tsi'' thiab tej neeg uas raug sim tau tias kis kab mob COVID-19 tsim nyog txheeb lawv tej tuam chav tswj dej num noj qab haus huv tias seb lawv yuav tau ua dab tsi.

Professor Bennett tau hais tias txawm xyov tej neeg puas sim seb puas kis kab mob COVID-19 li ib txwm sim rau thaum tseem ntxov uas muaj neeg kis coob heev ntawd lawm, los nws tau hais tias cov kev paub tias seb yog tus mob COVID-19 los yog khaub thuas ua rau yus mob ntawd kuj yog tej yam tseem ceeb thiab.

Ms Bennett tau hais tias "Cov kev paub tias yog kis tau kab mob COVID kuj tseem ceeb thiab vim yuav ua rau yus hloov yus cov kev txiav txim siab thaum yus npaj txhij yuav hno koob tshuaj tom qab uas yus hno khoo dhau los tau 6 hli lawm thiab."

Raws li Cassandra Berry uas yog ib tug zes kais paub zoo txog lub cev cov kev tua kab mob ntawm tsev kawm qib siab Murdoch University hais tias tej neeg cov kev muaj peev xwm sim tej kab mob no ntawm tsev kuj yuav pab kom tsis txhob muaj neeg mus siv tej chaw kho mob coob li ''ib txwm mus zaum tos ntawm tej chav tos thiab ho coj tej mob no mus kis rau lwm tus thiab."

Raws li TGA hais, ces tej twj sim uas muaj ntau yam sib xyaws tshiab no yeej zoo tib yam li tej RATs test ib txwm siv xwb thiab uas yeej tsis tau raug tseeb kiag npaum li cov kev sim PCR tests uas tau sim kiag hauv tej chaw sim laboratories.

TGA hais tias tej nom tswv xeev cov kev sim no siv tau hauj lwm zoo dua tej neeg ntiag tug uas muaj cov yam ntxwv mob COVID-19 los yog khuab thuas cov kev sim, thiab yog ib cov kev sim tau hauj lwm zoo tshaj plaws rau thawj xya hnub thaum xub muaj tej yam ntxwv mob COVID-19 thiab thawj plaub hnub thaum xub pib muaj yam ntxwv mob khaub thuas tshwm sim ntawd.

Professor Berry tau hais tias respiratory syncytial virus (RSV) ces kuj yog lwm hom kab mob virus uas yeej pom muaj tas mus li thiab, yog li ntawd kuj yuav tau txais txiaj ntsim thiab yog tias yav tom ntej no tej twj sim RATs no muaj peev xwm sim tus mob no thiab.

'Yeej ib txwm muaj ib lub hom phiaj twg rau cov kev sim COVID-19'

Professor Berry tau hais tias txawm tias tej zaum ib txhia xav tias cov kev muaj tej twj sim coj los siv ntawm Australia no raug coj los siv qeeb dhau heev rau lub caij twg muaj neeg kis coob heev no lawm, los nws tau hais tias tej laj lim tswv yim zoo ntawm tej kev kho mob no yeej tseem muaj ib lub luag hauj lwm tseem ceeb thiab.

"Kuv paub tias sawv daws yeej xav kom tej xwm txheej no dhau mus, thiab tso tseg tsis txhbo siv tej kev txwv lawm, thiab peb yeej yuav laug muaj peev xwm ua tau lub neej li qub tam sim no lawm, tab sis kuj tseem nyob ntawm tias seb ho muaj dab tsi tab tom tshwm sim ncig ntiaj teb no thiab,'' raws li nws tau hais. "Yog tias peb ho rov qab muaj dua ib tug kab mob tshiab thiab ces cov kev sim no kuj yuav yog ib cov tseem ceeb heev ntxiv. Kuv tsis xav tias ntshe lig dhau lawm. Vim kuv xav tias yeej ib txwm muaj ib lub hom phiaj dab tsi lawm."

Tag nrho tej twj sim rapid antigen test uas sim kab mob COVID-19 thiab tej twj ntau yam sib xyaws uas tej neeg muaj peev xwm siv sim lawv tus kheej no yeej tau txais kev tso cai xa coj mus siv ntawm Australia no lawm thiab yeej raug teev zwm ntawm

rau hnub zwj Teeb (Thursday) thaum 6 pm AEDT thiab hnub zwj Hnub (Sunday) thaum 11 am AEDT los yog koom tau ntxiv ntawm  ,
,thiab los yog download thiab kom koj mloog tau SBS Hmong.

Share
Published 19 April 2023 6:11pm
By Aleisha Orr
Presented by Vixay Vue
Source: SBS


Share this with family and friends