Explainer

Txheeb seb koj puas muaj cai hno cov tshuaj COVID-19 vaccine txhab ntxiv thiab puas tau tej tshuaj ntsiav noj

Australia tab tom muja phaum kab mob Omicron uas hlav ncau tshiab hu ua BA.5 thiab BA.4 rau lub caij ntuj no.

Leading epidemiologists and health experts say COVID-19 booster doses and antiviral pills significantly reduce the severity and hospitalisation risk.

Leading epidemiologists and health experts say COVID-19 booster doses and antiviral pills significantly reduce the severity and hospitalisation risk. Source: Getty / Getty/Marca Piner

Tej nom tswj tswj dej num noj qab haus huv hais tias cov kab mob virus uas hlav ncau tshiab no ua rau teeb meem rau lub cev cov kev muaj peev xwm tiv thaiv kab mob COVID-19 vim xub tau kis tus mob no dhau los lawm thiab tau hno tshuaj vaccine lawm. Thiab qhia tias nam sim no yeej muaj tej neeg uas kis kab mob txhua hnub twg txog li 25 feem pua yog cov neeg uas twb kis dhau los lawm tab sis rov qab kis tau tus mob no dua ntawm teb chaws Aaskiv (England) thiab muaj tej neeg no kis txog 18 feem pua ntawm New York.

Thiaj tau ua rau Australia tej xeev tau txo lub sij hawm uas rov qab kis tau tus mob no ntawm 12 limtiam los ua 28 hnub lawm xwb. Txhais tau tias tej zaum tom qab ib tug neeg twg tau kis tau tus mob no tau 28 hnub lawm ces nws yuav rov qab muaj peev xwm kis tau tus mob no dua thiab.

Cov kev tiv thaiv tej kab mob tshiab

Tej nom tswj tswj dej num noj qab haus huv hais tias yog tej neeg sawv daws muaj peev xwm tiv thaiv kom tsis txhob kis tau tus mob no thiab tsis txhob mob sab sab yog tias lawv siv ntaub npog qhov ncauj, nyob kom nrug ntawm lwm tus, nquag siv tej tshuaj muaj cawv xyaw ntxuav tes, thiab hno tej tshuaj COVID-19 vaccine kom txwm.

Professor Catherine Bennett uas yog ib tug kws paub zoo txog kab mob sib kis hais tias, cov kev tau hno tshuaj COVID-19 vaccine uas hno txhab ntxiv rau lub caij ntuj no nod, yuav pab tej neeg uas tej zaum yuav kis tau tus mob no tshaj plaws txog li ob feem peb kom tsis txhob mob sab sab.

Muaj ib co kev teeb txheeb tsis ntev los no ntawm tsev kawm qib siab Tel Aviv University thiab Ben-Gurion University of the Negev txog tej laus neeg Israel, ces pom tau tias koob tshuaj vaccine koob 4 yuav pab tau kom tsis txhob mob sab sab txog 34 feem pua, pab tau txog li 65 feem puas kom tsis txhob raug coj mus kho ntawm tsev kho mob, thiab pab tau kom tsis txhob tas sim neej txog li 72 feem pua.

Cov kev taw qhia kom tej neeg muaj hnoob nyoog li cas hno pes tsawg koob tshuaj vaccine.
  • 50+ ces hno 4 koob.
  • 30-49 ces hno 3 koob, los yog xaiv hno tau koob 4 thiab.
  • 16-29 ces hno 3 koob.
  • 5-15 ces hno 2 koob.   
Thiaj tau hais kom tej neeg muaj hnoob nyoog 12 txog 15 xyoos hno ib koob txhab ntxiv los yog koob 3, yog tias lawv yog cov neeg lub cev tsis muaj zog, muaj ib yam kev puas cev twg lawm los sis yog ho xav tau txais cov kev pab cuam kho mob sib chab sib chaws.

Yeej muaj koob tshuaj koob 4 hno rau tej neeg uas twb tau hno koob 3 los yog thawj koob tshuaj hno txhab ntxiv rau lub sij hawm 3 hlis dhau los rau cov neeg zoo li no:
  • Yog cov neeg muaj hnoob nyoog 30 xyoo los yog hnoob nyoog siab tshaj ntawd.
  • Yog ib tug laus neeg nyob ntawm tsev laus, los sis yog ib tug neeg puas cev ntawm tej chaw tu neeg puas cev.
  • Yog tus neeg uas cov immune system tsis ua hauj lwm zoo lawm.
  • Yog cov neeg Aboriginal los yog Torres Strait Islander, thiab muaj hnoob nyoog 50 xyoo los yog siab tshaj ntawd.
  • Yog tus neeg muaj hnoob nyoog 16 xyoo los yog siab tshaj ntawd uas muaj ib yam mob thiab yuav muaj cib fim mob sab heev yog kis tau tus mob COVID-19.
  • Yog tus neeg muaj hnoob nyoog 16 xyoo los yog siab tshaj ntawd uas puas cev.
Cov kev kho tej neeg kis tau kab mob COVID-19

Yeej muaj cov tshuaj noj tiv thaiv kom kab mob virus tsis txhob tsim teeb meem rau tej cells los yog kom tus kab mob no tsis txhob hlav ntau tuaj ntxiv hauv lub cev.

Tej nom tswv tswj dej num noj qab haus huv yeej taw qhia kom noj tej tshuaj (lagevrio thiab paxlovid) tua tus kab mob COVID-19 uas yog ib tug kab mob virus no kom sai npaum li sai tau yog thaum pib muaj tej yam ntxwv mob, ua feem ntau ces yeej muaj rau lub sij hawm 5 hnub. Cov tshuaj ntsiav no yuav pab kom yog kis tau tus mob COVID-19 no kom tsis txhob mob sab sab thiab pab kom tsis txhob raug coj mus kho mob ntawm tsev kho mob tsawg zog.

Tam sim no ces yeej muaj tej tshuaj ntsiav no rau tej neeg uas raug sim tau tias kis tau tus kab mob COVID-19 li hauv qab no:

1. Yog cov neeg muaj hnoob nyoog 70 xyoo los yog hnoob nyoog siab tshaj ntawd.
2. Yog cov neeg hnoob nyoog 50 xyoo uas muaj ib los yog ob yam txuam thawj uas yuav ua rau tus neeg no mob sab sab.
3. Yog cov neeg Aboriginal los yog neeg Torres Strait Islander uas muaj hnoob nyoog 30 xyoo los yog siab tshaj ntawd uas muaj tej txuam thawj li ob yam los yog ntau tshaj ntawd uas yuav ua rau yog kis tau tus mob no yuav ua rau mob sab heev.
4. Yog cov neeg hnoob nyoog tshaj 18 xyoo uas muaj teeb meem rau cov immune system uas tej zaum muaj cai hno.

Yeej tau muaj cov kev taw qhia rau tej neeg muaj cai hno tshuaj los yog muaj cai tau tej tshuaj no noj, kom siv cov telehealth sib tham nrog tej kws kho mob yog tias lawv sim thiab paub tias kis tau tus mob no lawm. Tej tshuaj ntsiav noj no tsuas raug nyiaj $10 rau tej neeg muaj cov concession cards xwb thiab tej neeg muaj cai yuav tau cov tshuaj no noj yuav tau them txog li $45 yog tias lawv siv cov Pharmaceutical Benefits Scheme (PBS).

SBS yeej kub siab yuav ua tib zoo qhia tag nrho tej xov xwm txog kab mob COVID-19 rau Australia tej zejzog coj ntseeg ntau yam kab lis kev cai thiab hais ntau hom lus. Xyuas kom tau txais kev nyab xeeb thiab paub txog tej xov xwm tshiab tau ntawm 

Share
Published 24 February 2023 4:03pm
Updated 24 February 2023 4:26pm
By Sahil Makkar
Presented by Vixay Vue


Share this with family and friends